Gyvybės draudimas ir pensijų fondai

Tikriausiai jau visi žinome, kad valstybė, gelbėdama Sodrą, paliko tik 2 proc. įmokas į II pakopos pensijų fondus nuo Mūsų uždirbamo atlyginimo ir dar neribotam laikui, o turėjo būti 5,5 proc. nuo 2011 m.  Sodros ateitis neaiški, įsipareigojimai didinti įmokas II pakopos pensijų fondams nevykdomi, vienintelė išeitis pasirūpinti tuo patiems.

Kiek reikia sukaupti savo pensijai ir kaip tai padaryti? Kai nebereikės dirbti visi norime gauti pakankamai pajamų, kad jų užtektų netik mokesčiams ir maistui, bet ir pavyzdžiui kelionėms ar kitiems pomėgiams, prie kurių esame pripratę arba neturėjome laiko dirbdami. Pagalvokite ką norėsite veikti ir kiek pajamų tam reikės. Yra paskaičiuota, kad kaupimui reikia skirti apie 10 proc. nuo uždirbamų pajamų, aišku įvertinant amžių, kad būtų galima ir toliau gyventi nekeičiant savo įpročių. Taigi jei valstybė skiria 2 proc., mums reikia dar 8 proc. kaupti savarankiškai.

Pavyzdys. Imkime 25 metų vyrą, uždirbanti 3000 lt., jam iki pensijos liko 40 m., jei laikysime, kad į pensiją išeis sulaukęs 65 m. Valstybės skiriami 2 proc. II pakopos pensijų fondams būtų 60 lt., taigi savarankiškai reikia kas mėnesi atsidėti po 240 lt. III pakopos pensijų fondui. Išviso kaupimui bus skiriama 300 lt. kas mėnesį. Įvertinus administracinius mokesčius ir prognozuojant vidutinę metinę investicijų grąžą 7 proc., sukauptą būtų 480 000 lt. Pensijoje praleidžiama vidutiniškai 15 metų tai mėnesiui būtų 480 000 / 15 / 12 = 2666 lt., plius pensija iš Sodros, kokio ji dydžio bus sunku prognozuoti, pagal dabartine situacija tikėtina 559 lt., o kaip bus po visų reformų neaišku. Valstybei padidinus įmokas į II pakopos pensijų fondus galima sumažinti įmoką į III pakopos fondą.

Kuo anksčiau pradedame kaupti tuo lengviau sukaupti, vyresniems žmoniems 10 proc., gali ir neužtekti.

Parašykite man į el. paštą arba kreipkitės telefonu ir aš padėsiu Jums pasirūpinti kaupimu pensijai.

Jeigu svarstote ar kaupti papildomą pensiją pensijų fonduose, svarbu:

- atsižvelgti į savo amžių. Privačių pensijų fondų pensijos dydis priklauso nuo to, kiek laiko į fondą buvo mokami pinigai, todėl ją labiausiai patartina kaupti jauniems žmonėms. Labai rimtai pasvarstyti vertėtų tiems, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei 10 – 12 metų. Tokiais atvejais kaupti papildomą pensiją fonde patartina, jeigu gaunamos didelės pajamos.

- atsižvelgti į gaunamo atlyginimo dydį. Jeigu Jūsų gaunamas atlyginimas yra mažas ir Jūs kaupsite pinigus pensijų fonde trumpą laiką (10 – 12 ar mažiau metų), tikėtina, kad senatvėje Jūs gausite mažesnę pensiją nei būtumėte gavę tik iš „Sodros“.
Svarstant ar verta kaupti papildomą pensiją II pakopos pensijų fonduose reikėtų žinoti, kad atgal grįžti vien tik į „Sodros“ pensijų sistemą nebus galima, išskyrus tuos atvejus, kai pensijų kaupimo sutartis nutraukiama nepraėjus 30 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo, arba teismo sprendimu pripažinus pensijų kaupimo sutartį negaliojančia.

Jeigu nusprendėte kaupti pensiją II pakopos pensijų fonduose, svarbu:

- atsižvelgti į laikotarpį, kurį Jūs kaupsite pensiją. Kuo šis laikotarpis trumpesnis, tuo Jūsų pasirinktas fondas turi būti mažiau rizikingas (pensijų fondo rizikingumas priklauso nuo turto, į kurį investuojamos jo lėšos – akcijų ir obligacijų – santykio; kuo pensijų fondo turte didesnė akcijų dalis, tuo pensijų fondas laikomas rizikingesniu). Mažiausiai rizikingu laikomas konservatyvaus investavimo pensijų fondas. Šį fondą patartina rinktis žmogui, kuris kaups pensiją fonde apie 7-10 metų. Tuo tarpu jauniems žmonėms patartina rinktis rizikingesnius pensijų fondus – kuo pensijų fondas rizikingesnis, tuo jis daugiau gali uždirbti. Vėliau, trumpėjant pensijos kaupimo laikotarpiui, palaipsniui reikėtų pereiti į mažesnės rizikos pensijų fondus.

- atsižvelgti į mokesčius, imamus už pensijų fondo valdymą. Įstatymas nustato maksimalius šių mokesčių dydžius: už pensijų fondo valdymą negali būti imama daugiau kaip 10 proc. dydžio vienkartinis mokestis nuo kiekvienos pervedamos į pensijų fondą įmokos ir daugiau kaip 1 proc. dydžio kasmetis mokestis nuo Jūsų sukaupto turto.

Konkrečius mokesčių dydžius rasite kiekvieno fondo taisyklėse (dokumente, kuris nustato pensijos kaupimo tame fonde tvarką). Svarbu žinoti, kad taisyklėse nustatomi maksimalūs mokesčių dydžiai. Tai reiškia, kad iš Jūsų turto niekada nebus galima išskaičiuoti didesnių mokesčių nei ten nurodyta be jūsų sutikimo.

Pensijų fondo valdytojas turi teisę be Jūsų sutikimo mokesčius mažinti. Lygiai taip pat be Jūsų sutikimo jis gali mokesčius ir padidinti, tačiau tik iki pensijų fondo taisyklėse nustatytos maksimalios ribos. Lygindami įvairių pensijų fondų mokesčius, atkreipkite dėmesį tiek į pensijų fondo taisyklėse nustatytus maksimalius mokesčių dydžius, tiek į tuo metu esančius konkrečius pensijų fondo mokesčius.

- atkreipti dėmesį į mokesčių derinius. Jeigu pensija privačiame pensijų fonde bus kaupiama trumpesnį laikotarpį (10 – 15 metų), reikėtų rinktis pensijų fondą, kuriame yra mažesnis mokestis nuo įmokos. O tiems žmonėms, kurie kaups pensiją ilgiau, labai svarbu yra kuo mažesnis kasmetis mokestis nuo sukaupto turto.

Lyginant du pensijų fondų mokesčius, patartina išvesti juos į vieną dydį. Yra paskaičiuota, kad kaupiant pensiją privačiame pensijų fonde 40 metų, 1 procento dydžio kasmetis mokestis nuo Jūsų sukaupto turto apytikriai lygus 20 procentų vienkartiniam mokesčiui nuo pervedamų į pensijų fondą pinigų. Atitinkamai jeigu Jūs kaupsit pensiją 20 metų, 1 procento dydžio kasmetinis mokestis nuo Jūsų sukaupto turto apytikriai lygus 10 procentų vienkartiniam mokesčiui nuo pervedamų į pensijų fondą pinigų.

Svarbu žinoti, kad pasirinkęs pensijų fondą žmogus gali pereiti į kitą pensijų fondą ir net pakeisti pensijų fondo valdytoją, jeigu šis blogai valdo pensijų fondą ar dėl kitų priežasčių, tačiau tik po trejų metų nuo pirmosios sutarties pasirašymo. Vadinasi labai svarbu atidžiai pasvarstyti, kurį valdytoją pasirinkti.

Renkantis pensijų fondą taip pat būtina žinoti, kad nė vienas iš dabartiniu metu esančių pensijų fondų neįsipareigoja Jums iš Jūsų pinigų uždirbti tam tikro dydžio investicijų grąžą. Jūsų pinigai bus naudojami taip, kad Jums uždirbtų didžiausią pelną, tačiau gali atsitikti taip, kad pelnas nebus toks, kokio tikėtasi, arba dalis pinigų bus prarasta. Be to, reikėtų atsiminti, kad pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pat ateities rezultatų.

Prieš pasirašant pensijų kaupimo sutartį rekomenduotina tikėtinus „Sodros“ pensijos ir papildomos pensijos iš pensijų fondo dydžius pamodeliuoti pensijų skaičiuoklės pagalba, tačiau reikėtų žinoti, kad gautas atsakymas yra tik vienas iš daugybės galimų variantų. Pensijų kaupimo skaičiuoklė nepateikia ir negali pateikti absoliučiai teisingo atsakymo, ar Jums apsimoka kaupti papildomą pensiją.

Papildomas savanoriškas ilgalaikis kaupimas – III pakopa

III pakopa – tai papildomas ilgalaikis kaupimas pensijai. Savarankiškai taupyti, kaupti ir investuoti yra sudėtinga, ir ne visada pavyksta išvengti pinigų nuvertėjimo, todėl dažnai norintieji kaupti pensijai dalyvauja III pakopos pensijų fonduose, kaupiamajame gyvybės draudime, investuoja į investicinius fondus, t.y. patiki kaupimą ir investavimą profesionalams. III pakopoje gali dalyvauti visi to norintys asmenys, įskaitant ir tuos, kurie nemoka mokesčių „Sodrai“ ir nedalyvauja I ir II pakopose.

Galima teigti, kad Lietuvoje besikuriantys III pakopos pensijų fondai, t.y. vadinamieji papildomi savanoriški pensijų fondai, geriausiai atitinka ilgalaikio kaupimo senatvei poreikį, nes būtent šiuo tikslu ir yra kuriami. III pakopos pensijų fondus valdo valdymo įmonės, o turtą saugo depozitoriumai (komerciniai bankai).

Įmokas į naujuosius papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus asmuo (dalyvis) mokės savarankiškai pagal su valdymo įmone pasirašytą sutartį – tai reiškia, kad įmokos nebus automatiškai pervedamos. Pensijų kaupimo dalyvio patogumui jos gali būti periodinės ir neperiodinės. Be to, įmokas dalyvio vardu galės mokėti ir kiti asmenys, pavyzdžiui, sutuoktinis arba darbdavys.

Renkantis III pakopos pensijų fondą, analogiškai kaip ir II pakopos pensijų fondą, svarbu atkreipti dėmesį bent į du dalykus: fondo investavimo strategiją ir imamus mokesčius. Tokia informacija pateikiama kiekvieno fondo taisyklėse.

Teisę į pensiją šio fondo dalyvis įgyja 5 metais anksčiau nei „Sodros“ senatvės pensijai gauti nustatytas pensijos amžius. Pensijos išmokėjimo būdą dalyvis gali pasirinkti. Be to, yra galimybė bet kada pasitraukti iš III pakopos. Dalyvis gali pakeisti fondą, tačiau už tai gali būti imamas mokestis, kurio maksimalus dydis nurodytas fondo taisyklėse.

Kaupiamasis gyvybės draudimas yra vienas iš būdų sukaupti papildomų lėšų pensijai. Ši draudimo rūšis gyvybės draudimo bendrovių siūloma kaip alternatyva III pakopos pensijų fondui. Kaupiamasis gyvybės draudimas išsiskiria tuo, kad vienu metu teikiamos dvi paslaugos: dalis apsidraudusio asmens įmokėtų lėšų yra investuojama, o kita dalis skiriama gyvybės apdraudimui. Nereikėtų pamiršti, kad mokesčiai mokami taip pat už abi paslaugas, nors jos ir neišskiriamos, taigi asmuo turėtų gerai apmąstyti savo poreikius. Jei mirties atveju išmokos iš gyvybės draudimo bendrovių reikalingos, pavyzdžiui, vaikams, tuomet patartina rinktis kaupiamąjį gyvybės draudimą. Kita vertus, jei asmeniui reikia tik pensinio kaupimo, tai III pakopos pensijų fondas kaip tik tam ir skirtas.

Bendravimas su pensijų kaupimo bendrovės atstovu

Pensijų kaupimo bendrovės atstovas, kuris siūlo Jums pasirašyti pensijų kaupimo sutartį, yra tas asmuo, kuris privalo atsakyti į visus iškilusius klausimus. Už Jūsų konsultavimą pensijų kaupimo bendrovės atstovui yra mokamas atlyginimas, todėl nesikuklindami pateikite klausimus. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad pensijų kaupimo bendrovės atstovas nėra nepriklausomas konsultantas – jo tikslas yra įkalbėti Jus pasirašyti pensijų kaupimo sutartį ir gauti už tai atlyginimą, todėl atstovo pateiktą informaciją vertinkite kritiškai. Pensijų kaupimo sutartį pasirašykite tik tada, kai esate visiškai įsitikinę šio veiksmo teisingumu.

Pensijų kaupimo bendrovės atstovui siūlome pirmiausiai užduoti šiuos klausimus:
- kokia pensijų kaupimo bendrovės atstovo kvalifikacija pensijų kaupimo veiklos srityje?
- ar mano amžiaus žmogui apsimoka kaupti pensiją privačiame pensijų fonde ir kodėl?
- ar gaunant tokį atlyginimą apsimoka kaupti pensiją privačiame pensijų fonde ir kodėl?
- kokio rizikingumo pensijų fondą geriausiai pasirinkti mano amžiaus žmogui?
- kokie yra siūlomo pensijų fondo taisyklėse nustatyti maksimalūs mokesčiai?
-  kokiomis sąlygomis bus galima pakeisti pensijų fondą ir pensijų kaupimo bendrovę?

Straipsnis iš www.marketnews.lt

Pensijų sistemą Lietuvoje sudaro 3 pakopos:
I pakopa – valstybinis socialinis pensijų draudimas, t.y. „Sodros“ pensija.
II pakopa – kaupimas senatvės pensijai iš socialinio draudimo įmokos privačiuose II pakopos pensijų fonduose.
III pakopa – papildomas savanoriškas kaupimas pensijai privačiuose III pakopos pensijų fonduose ar kitais alternatyviais būdais.

„Sodros“ pensija – I pakopa

Pirma pakopa yra geriausiai žinoma ir seniausiai veikianti – tai „Sodros“ pensija. Dirbantys asmenys ir jų darbdaviai moka mokesčius „Sodrai“ (dirbantys asmenys moka 9 proc. nuo atlyginimo, darbdaviai – 31 proc.), o „Sodra“, juos surinkusi, paskirsto dabartiniams pensininkams. Kai dabar dirbantys asmenys išeis į pensiją, jie taip pat gaus pensiją iš „Sodros“. Toks pensijų mokėjimas veikė gana sėkmingai, tačiau, pailgėjus gyvenimo trukmei, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančių gyventojų skaičiumi, taip pat gerokai padidėjo. Dėl minėtos priežasties mokesčiai dirbantiems gyventojams dideli, o pensijos mažos, todėl nė viena socialinė grupė – nei mokesčių mokėtojai, nei pensijų gavėjai – tokia sistema nėra patenkinta. Be to, „Sodros“ pensija mažai priklauso nuo to, kiek žmogus mokesčių sumokėjo, kol dirbo. Taigi tapo aišku, kad pensijų mokėjimo sistemą reikia reformuoti, todėl buvo sukurti privatūs pensijų fondai, dar vadinami II pakopos pensijų fondais.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondai – II pakopa

Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų pavadinimas reiškia, kad šiuose fonduose kaupiama iš „Sodros“ pervesta mokesčio dalis. Ši dalis nuosekliai didėjo nuo 2,5 proc. nuo atlyginimo 2004 m. iki 5,5 proc. 2008-aisiais. 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. įmokos dalis sumažinta iki 3 proc., nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 metais – iki 2 proc. Vėliau įmokos dalis vėl turėtų pasiekti 5,5 proc. (numatyta, kad įmokos dalis 2012-2014 m. sieks 6 proc. tiems, kas tapo pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 m. birželio 30 d.). II pakopoje gali dalyvauti visi mokantieji įmokas visai socialinio draudimo pensijai ir dar nesukakę senatvės pensijos amžiaus. Dalyviui, pasirinkusiam pensijų kaupimo bendrovę ir su ja pasirašiusiam kaupimo sutartį, jo darbdavys ir toliau kas mėnesį pervedinės įmokas „Sodrai“, o „Sodra“ jas perves į pensijų fondą. Žmogus turi apsispręsti, ar dalyvauti tik I pirmoje pakopoje ir gauti visą „Sodros“ pensiją, ar rinktis I ir II pakopą ir gauti pensiją iš dviejų dalių: mažesnę „Sodros“ pensiją ir pensiją iš pensijų fondo. Kartais sunku nuspręsti, ar verta kaupti dalį „Sodros“ lėšų pensijų fonde. Tokiu atveju galima pasinaudoti tinklalapyje http://www.pensijusistema.lt/ pateiktomis skaičiuoklėmis ir patarimais.

Kai „Sodra“ perveda dalį mokesčio pasirinktam pensijų fondui, šias lėšas perima ir valdo pensijų kaupimo bendrovė. Pensijų kaupimo bendrovė – tai valdymo įmonė arba gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją ar leidimą verstis pensijų kaupimo veikla. Vertybinių popierių komisija atlieka valdymo įmonių priežiūrą. Draudimo įmones priežiūri Draudimo priežiūros komisija. Apsisprendus dalyvauti II pakopoje, išeiti iš jos neįmanoma, išskyrus tuos atvejus, kai sutartis nutraukiama ne vėliau kaip po 30 dienų nuo jos sudarymo, pateikus prašymą (raštu) pensijų kaupimo bendrovei.
Kiekvieno pensijų fondo pensijų turtas turi būti atskirtas nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų turto. Pensijų fondų turtas yra saugomas depozitoriume – komerciniame banke, kuriam leista teikti tokias paslaugas. Tokiu turto atskyrimu siekiama maksimaliai padidinti šio turto saugumą.

Renkantis pensijų fondą, svarbu atkreipti dėmesį bent į du dalykus: fondo investavimo strategiją ir imamus mokesčius. Pagal investavimo strategiją pensijų fondai dažniausiai skirstomi į konservatyviuosius (obligacijų) ir mišriuosius, investuojančius į akcijas ir obligacijas. Konservatyviuosius pensijų fondus patartina rinktis vyresniems žmonėms, o tuos, kurie nemažą dalį investuoja į akcijas, – jaunesniems ir linkusiems labiau rizikuoti. Informacija apie investavimo strategiją yra pateikta kiekvieno pensijų fondo taisyklėse. Taisykles galima rasti pensijų kaupimo bendrovių tinklalapiuose.

II pakopos pensijų fondo valdymo mokesčiai per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 1 proc. nuo fondo turto ir ne daugiau kaip 10 proc. nuo dalyvio įmokėtų įmokų, šiuo metu rinkoje vyrauja 1 proc. mokestis nuo turto ir 3 proc. mokestis nuo įmokos. Mokestis nuo turto turi didesnę reikšmę, jei iki pensinio amžiaus liko daug laiko, o jei nedaug, tuomet svarbesni mokesčiai nuo įmokų. Informaciją apie mokesčius galima rasti pensijų fondų taisyklėse ir www.vpk.lt tinklalapyje skiltyje „Pensijų ir investiciniai fondai“.

Pensijų fonduose kaupiantys dalyviai pirmą kartą į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą fondą gali pereiti tik praėjus privalomam 3 metų laikotarpiui nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo. Vėliau, po 3 metų, pereinant į kitą pensijų kaupimo bendrovę, apribojimai nėra taikomi. Pensijų fondo dalyvis gali bet kada pereiti į kitą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Už pensijų fondų keitimą gali būti imamas mokestis.

Pensijos pradedamos mokėti sulaukus pensinio amžiaus, jei pensijų fondo dalyvis nenukelia pensijos mokėjimo pradžios.

Pensijų išmokos gali būti tokios: periodinės išmokos arba vienkartinė išmoka. Išmokos gavėjui mirus, neišmokėtos pensijos dalis yra paveldima. Pensijų anuitetas (anuitetas – vienodų sumų išmoka iki gyvos galvos) nuperkamas draudimo bendrovėje. Paveldėjimas nustatomas pensijų anuiteto sutartyje.

Straipsnis iš www.marketnews.lt

Ketvirtadalis Europos Sąjungos (ES) dirbančiųjų ketina kaupti papildomą pensijos dalį. Tai paaiškėjo tarptautinei konsultacijų kompanijai „Aon Consulting“ atlikus specialų tyrimą, kurio metu buvo apklausti 7279 darbingo amžiaus žmonės iš 9 ES šalių, tarp kurių – Didžioji Britanija, Danija, Vokietija, Airija, Olandija ir kt.

Iš apklausoje dalyvavusių šalių labiausiai už papildomos pensijos dalies kaupimą pasisakė vokiečiai. Papildomai kaupti pensiją ketina beveik pusė – 49 proc. – Vokietijos dirbančiųjų. Tokią poziciją taip pat palaiko 43 proc. ispanų ir 38 proc. prancūzų.

„Permaininga ekonominė aplinka pastaruosius kelerius metus privertė žmones ir vyriausybes peržiūrėti savo pensijų planus bei sistemas ir įvertinti tai, ar jie yra pasirengę atlaikyti senėjančios populiacijos pasekmes“, – teigia Oliveris Rowlandsas, kompanijos „Aon“ EMEA pensijų padalinio vadovas.

Tyrimas taip pat parodė, kad kas trečias dirbantysis labiau norėtų išeiti anksčiau ir gauti mažiau pajamų senatvėje nei dirbti ilgiau nei to reikalauja valstybėje numatytas pensinis amžius. Tarp norinčių dirbti ilgiausiai yra airiai – 46 proc. pasakė sutiksiantys dirbti ilgiau nei numatytas valstybės pensinis amžius.

Net 45 proc. Jungtinės Karalystės ir Danijos gyventojų yra įsitikinę, kad pensinis amžius bus pailgintas.

http://www.alfa.lt/straipsnis/10355654/?Ketvirtadalis.ES.gyventoju.ketina.kaupti.papildoma.pensija=2010-05-05_10-57

Kuri dalis lietuvių ketina kaupti papildomą pensiją? Būtų puiku jei pasisakytumėte komentaruose.

Emigranto ir mokeščių inspektoriaus pokalbis:
-(aš) Dvylika metų gyvenu užsienyje ir ten dirbu. Kokie mokesčiai mane slegia Lietuvoje kaip Lietuvos pilietį?
-(VMI)Jei ten dirbate, privalėsite pristatyti tai patvirtinančius dokumentus. Jei nedirbate, PSD teks mokėti Lietuvoje.
-(aš)Norite pasakyti, jog privalėsiu reguliariai vien dėl to važiuoti tokį kelią, kad pristatyti jums “įrodymus”?
-(VMI) Taip. Priešingu atveju skola tik augs.
-(aš) Ką daryti, jei staiga aš ar žmona liktume be darbo?
-(VMI) Skubiai važiuoti į Lietuvą ir registruotis darbo biržoje.
-(aš) Lietuvos darbo birža pasiūlys man darbą užsienyje?
-(VMI) Nusišnekate. Ji nepasiūlys jums darbo net Lietuvoje… Bet tokia tvarka.
-(aš) Vaikus išsivežėme dar mažus. Dabar jiems 19 ir 20 metų. Šiuo metu abu nedirba.
-(VMI) Vadinasi jie jau dabar skolingi už 2009 metus……………
-(aš) Jūs nejuokaujate?
-(VMI) Ne.
-(aš) Tai ir jie privalo atvažiuoti į Lietuvą ir užsiregistruoti biržoje?
-(VMI)Taip.
-(aš) Todėl, kad jie Lietuvos piliečiai?
-(VMI) Taip.

P.S. Tai realybėje vykęs pokalbis.

Nežinau ar šis pokalbis vyko realybėje, bet kokiu atveju anekdotas